- keliaklupsčia
- keliãklupsčias, keliãklupsčia bdv. Keliãklupsčia plóvė grindi̇̀s.
.
.
keliaklupsčiauti — keliaklupsčiauti, iauja, iãvo intr., keliaklūpsčiauti 1. eiti keliais, klupti, klupinėti: Gatvėmis šlitinėdami leido keikalus, keliaklūpsčiaudami nuo aukštų trotuarų, pavėlavę girtuokliai P.Cvir. Pastebėjęs per daug jau uoliai… … Dictionary of the Lithuanian Language
keliaklupsčiautojas — keliaklupsčiautojas, a smob. (1); rš kas keliaklupsčiauja … Dictionary of the Lithuanian Language
keliaklupsčiavimas — keliaklupsčiãvimas sm. (1) DŽ → keliaklupsčiauti 2: Mes turime kovoti su keliaklupsčiavimo prieš kapitalistines šalis likučiais (sov.) sp … Dictionary of the Lithuanian Language
keliaklupsčias — keliãklupsčias, keliãklupsčia bdv. Keliãklupsčia plóvė grindi̇̀s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
keliaklupsčias — keliãklupsčias, ia adj. (1) NdŽ, keliãklūpsčias (1), kẽliaklupsčias (1) NdŽ, Aln, Sv, Pl, Lnkv, kẽliaklūpsčias (1) NdŽ atsiklaupęs ant kelių: Žmogelis ėjo keliaklupsčias aplink bažnyčią J.Jabl. Maldininkės pamažu keliaklupsčios slinko į… … Dictionary of the Lithuanian Language